LT

Mindaugas išdygo prie pat kavinės durų, lyg būtų stovėjęs ten visą amžinybę, žvarbų spalio vakarą.

Lietus monotoniškai būgnijo į palangę. Buvau ką tik išsivirta žolelių arbatos, įsitaisiusi fotelyje su knyga.

Gimtadienis buvo šeštadienį, pas mano uošvio seserį, užmiesčio namelyje. Toks šeimyninis susibūrimas

Aikštėje prie Klaipėdos marių pūtė šaltas spalio vėjas, bet gimnazijos aktų salėje oras buvo tirštas

Mano dėdė Tomas niekada neslėpė, kad aš atsiradau visiškai netikėtai. Jam buvo aštuoniolika, kai vieną

Visi Reginą vadino Žiurke. Ne, ne todėl, kad ji būtų pilka ar gyventų rūsyje. Ji buvo mažytė, smulkutė

Policija dar net neatvyko, o prie Baltojo tilto jau šnabždėjosi keisčiausi gandai. Kažkas sakė, kad Austėja

Austėja stovėjo prie „Kauno centro“ viešbučio stiklinių durų su senu paveikslu glėbyje jau trečią valandą.

Pirmadienio rytą, prieš pat aštuntą, slaugytoja Inga spaudė kodą prie priimamojo skyriaus durų ir sustingo.

Šeštadienio rytas „Žaliojo rato“ pramogų parke virė įprastu chaosu: balionai trūkinėjo iš rankų, karuselės