LT
Tą vakarą Austėja nesiruošė nieko bučiuoti. Ji planavo tik išgyventi įmonės šventę. Nieko daugiau.
Ji vis dar laukė prie paskutinio autobuso Rudeniui persiritus į antrąją pusę, mažame Žemaitijos miestelyje
Aldona dar kartą perskaičiavo suglamžytus banknotus, sudėliodama juos ant virtuvinio stalo krašto.
Aštuoniolika minučių po aštuntos vakaro suskambo telefonas. Irena pakėlė ragelį, nė nepažvelgusi į ekraną
Tą rytą niekas neišdavė artėjančios audros. Andrius, kaip ir kasdien, tūpė prie dukros Emilijos, dešimtmetės
Vilnius, auksinis rudens popietės metas. Šalia autobusų stoties, kur visuomet maišosi aliejaus dūmai
Vestuvių priėmimas turėjo būti tobulas. Elegantiški papuošimai. Krištolinės taurės. Salė, pilna įtakingų
Varčiau sunkias mokyklos salės duris ir įstūmiau senelio vežimėlį. Orkestro garsai, šūksniai, žvilgsniai
Tą vakarą Aušrinė spindėjo sidabru. Šimtai blizgučių ant jos suknelės gaudė krištolinių sietynų šviesą
„Milijonas dolerių," paskelbė jis. „Tam, kas jį apjodins." Salė sprogtelėjo iš susijaudinimo.