7 LT – Page 14 – Mediatop Newsline

Vilniaus priemiestyje stovintis jaukus namas su dideliu sodu Elenai visada buvo ne tik pastatas, bet ir jos gyvenimo kūrinys. Dvidešimt penkeri santuokos metai su Tomu atrodė kaip tvirtas pamatas, ant kurio buvo pastatyta viskas: jų šiluma, bendri ateities planai ir, žinoma, vaikai – sūnus Lukas ir dukra Milda. Tačiau vieną niūrų lapkričio vakarą, kai vėjas daužėsi į langus, Tomas, net nebandydamas ieškoti gražių žodžių, pranešė, kad kraunasi lagaminus. Jis išėjo ne į tiesioginę nežinią, o pas dvidešimt penkerių metų kolegę, kuri spinduliavo jaunyste ir nerūpestingumu.

Vilniaus priemiestyje stovintis jaukus namas su dideliu sodu Elenai visada buvo ne tik pastatas, bet

Lietus barbeno į Vilniaus senamiesčio buto langus, tačiau viduje tvyrojo neįprasta, tiršta tyla. Eglė stovėjo prie virtuvės lango, stebėdama, kaip jos vyras Tomas, įprastai šaltas ir susikaustęs, netikėtai entuziastingai ruošia vakarienę. Paskutines kelias savaites jis elgėsi taip, lyg būtų iš naujo įsimylėjęs.

Lietus barbeno į Vilniaus senamiesčio buto langus, tačiau viduje tvyrojo neįprasta, tiršta tyla.

Nidos rankos jau seniai buvo praradusios tą švelnumą, kurį prisiminė iš jaunystės dienų, kai ji dar svajojo apie fortepijono pamokas ar bent jau ramius vakarus su knyga. Dabar jos delnai buvo grubūs, suskirdę nuo nuolatinio sąlyčio su drėgna, šalta Panevėžio rajono žeme.

Nidos rankos jau seniai buvo praradusios tą švelnumą, kurį prisiminė iš jaunystės dienų, kai ji dar svajojo

– Kam tu reikalinga keturiasdešimt trejų, Rasa, kai viskas, ką turi, atsirado tik dėl manęs? – nusijuokė Dainius, stovėdamas prie plačių jų buto langų Vilniaus centre, už kurių lapkričio lietus maišėsi su šlapdriba ir bėgo stiklu tarsi purvinos ašaros. Jo balsas buvo ramus, net šiek tiek tingus, lyg jis ne griautų penkiolikos metų santuokos, o tik užbaigtų nereikšmingą verslo pokalbį.

– Kam tu reikalinga keturiasdešimt trejų, Rasa, kai viskas, ką turi, atsirado tik dėl manęs?

– Mes šito tikrai nevalgysime! Kitą kartą iš anksto įspėkite, kas bus patiekta ant stalo, kad galėtume bent namuose užkąsti, – piktai išrėžė anyta, demonstratyviai atstumdama lėkštę su kepta antimi.

– Mes šito tikrai nevalgysime! Kitą kartą iš anksto įspėkite, kas bus patiekta ant stalo, kad galėtume

Janina stovėjo prie prabangiai serviruoto, sniego baltumo staltiese užtiesto stalo ir jautė, kaip restorano salėje tvyrantis sunkus, pudrinis anytos kvepalų aromatas tiesiog gniaužia kvapą. Aplinkui skambėjo taurės, girdėjosi mandagūs svečių juokeliai ir šaukštų kaukšėjimas į porcelianą, tačiau moteris matė tik viena — po stalu, tiesiai tarp kėdės kojos ir savo batelio, ji buvo pasidėjusi storą, raudoną aplanką su raišteliais, kuris tarytum sunkus akmuo rėmėsi jai į kulkšnį, neduodamas pamiršti tos akimirkos, kai viskas pasikeitė. Šalia sėdintis jos vyras Algirdas, visiškai nekreipdamas dėmesio į žmonos įsitempimą, jau kramtė didžiulį rūkytos kiaulienos gabalą, o jo lūpų kampučiuose blizgėjo riebalai, liudijantys apie visišką dvasinį sotumą ir abejingumą viskam, kas vyko aplinkui.

Janina stovėjo prie prabangiai serviruoto, sniego baltumo staltiese užtiesto stalo ir jautė, kaip restorano

Prekyba iliuzijomis, arba Kaip sulaukęs 43-ejų supratau, kad santykių rinkoje esu tik pasenusi prekė su besibaigiančiu galiojimo terminu

„Ir kam gi man reikėtų tapti senuko slaugytoja? Ką tu man gali pasiūlyti? Butą? Automobilį?

Kai man sukako keturiasdešimt šešeri, aš jau buvau išmokusi nebesvaigti nuo gražiai ištartų žodžių, nes gyvenimas Kaune mane seniai išmokė, kad mandagus balsas, tvarkingas paltas ir mokėjimas laiku paduoti moteriai ranką dar nereiškia nei padorumo, nei tikro vyriško stuburo.

Kai man sukako keturiasdešimt šešeri, aš jau buvau išmokusi nebesvaigti nuo gražiai ištartų žodžių, nes

Iš sanatorijos grįžau dviem dienomis anksčiau ir sustingau savo pačios koridoriuje, kai iš virtuvės išgirdau moters juoką, kurį pažinočiau net per uždaras duris, net tamsoje, net po daugelio metų tylos, nes mano marti Lina visuomet juokdavosi taip, lyg prieš ją sėdintis žmogus jau būtų pralaimėjęs ginčą, nors dar net nebūtų spėjęs praverti burnos.

Iš sanatorijos grįžau dviem dienomis anksčiau ir sustingau savo pačios koridoriuje, kai iš virtuvės išgirdau

Kai netikėtai užsukau į vyro tėvų sodybą prie Anykščių, tikėjausi rasti vaikus išsitepusius uogiene, prisivalgiusius močiutės blynų ir besiginčijančius dėl paskutinės stiklinės kompoto, tačiau virtuvėje pamačiau vaizdą, nuo kurio man sustingo ne tik rankos, bet ir visas gyvenimas, kurį iki tol bandžiau vadinti šeima.

Kai netikėtai užsukau į vyro tėvų sodybą prie Anykščių, tikėjausi rasti vaikus išsitepusius uogiene