7 LT – Page 13 – Mediatop Newsline

Ar gyvūnai gali apsaugoti žmogų nuo nelaimės?

Nuo seniausių laikų žmonija gyveno greta gyvūnų. Šis ryšys peržengė paprasto išgyvenimo ribas ir tapo

Ar verta leisti gyvūną į lovą?

Miegojimas kartu su augintiniu yra tema, kuri dažnai skatina karštas diskusijas tarp naminių gyvūnėlių

Daugelis moterų svajoja apie ramią laimę, kai pasirodo, jog tas „išsvajotas“ vyras tėra meistriškai užmaskuotas šachmatininkas, jūsų gyvenimą paverčiantis patogia figūra savo egoistiniame žaidime.

Daugelis moterų svajoja apie ramią laimę, kai pasirodo, jog tas „išsvajotas“ vyras tėra meistriškai užmaskuotas

Kai namai virsta tuščia erdve, o vakarienės tampa vienišu laukimu, supranti, kad širdis, kurią atidavei, niekada nebuvo tavo namai.

Kai namai virsta tuščia erdve, o vakarienės tampa vienišu laukimu, supranti, kad širdis, kurią atidavei

Vilniaus senamiesčio kavinėje, kurioje tvyrojo šviežiai skrudintų kavos pupelių ir ką tik iškeptų cinamoninių bandelių aromatas, dvidešimt penkerių metų Tadas jaudinosi. Jo tėvai, Dalia ir Arūnas, sėdėjo priešais, ramiai gurkšnodami arbatą. Tadas, pasitempęs savo naujuose marškiniuose, bandė išlaikyti pasitikėjimą savimi, nors jo rankos po stalu šiek tiek drebėjo. Jis žinojo, kad tai, ką ruošiasi pasakyti, pakeis jų tarpusavio dinamiką. Jo žmona Eglė, dvidešimt dvejų metų svajotoja, šalia jo sėdėjo lyg kokia angeliška figūra, akimis ieškodama palaikymo.

Vilniaus senamiesčio kavinėje, kurioje tvyrojo šviežiai skrudintų kavos pupelių ir ką tik iškeptų cinamoninių

Vilniaus priemiestyje, kur asfaltas pamažu užleidžia vietą laukiniams brūzgynams, ruduo visada ateidavo nepastebimai, kartu su drėgna migla ir paukščių klyksmais. Tadas, buvęs inžinierius, dabar dirbantis nuotoliniu būdu, savo vokiečių aviganį vardu Roksas laikė ne tiesiog šunimi, o vieninteliu ištikimu palydovu, su kuriuo dalindavosi tyla. Tą prakeiktą spalio popietę niekas nežadėjo nelaimės, tik oras buvo tirštas nuo artėjančio lietaus, o Tado mintys sukosi aplink nebaigtą projektą, dėl kurio jis jautėsi įsitempęs ir piktas. Roksas, pajutęs šeimininko nuotaiką, elgėsi keistai, blaškėsi, kol staiga, išgirdęs kažkokį tolimą garsą nuo judriosios magistralės pusės, ištrūko iš prasto pavadžio. Tadas rėkė, bėgo, klupo ant šlapių lapų, tačiau šuns siluetas akimirksniu ištirpo pilkoje prieblandoje, lyg jo niekada ir nebuvo.

Vilniaus priemiestyje, kur asfaltas pamažu užleidžia vietą laukiniams brūzgynams, ruduo visada ateidavo

– Tėti, – tarė Matas, prieidamas arčiau. – Geriausia, ką tu galėjai man duoti, tai ne tavo genai. Tai buvo tavo laikas, kai vežiodavai mane į dailės būrelį, net jei nesuprastum, kodėl man tai patinka. Tai buvo tavo buvimas šalia. Rodomoji galia nėra biologijoje. Ji yra kasdieniame rūpestyje.

Tomas jau penkiolika metų gyveno su tarsi įaugusia į odą abejone. Jo sūnus Matas buvo tylus, mėgstantis

– Mama, na, tu čia tikrai galėjai ir geriau pasirūpinti vaikų tvarka, – šaltai ištarė dukra, net nepažvelgusi į motiną. – Matau, kad Matas vėl išsitepęs marškinėlius, o ir namuose kažkaip ne taip švaru, kaip tikėjausi. Tikrai maniau, kad per šešias savaites rasi laiko viską sutvarkyti idealiai.

Saulėlydžiai virš nedidelio Alytaus rajono kaimelio, kur senoji Aldona gyveno visą savo gyvenimą, visada

Vilniaus senamiesčio kavinės „Senoji studija“ langai buvo užtraukti lengva rudens migla, o viduje skambėjo tyli, beveik nepastebima džiazo melodija. Elena, įsikūrusi prie kampinio stalelio, jaučiausi keistai rami. Po metų, praleistų vienumoje, ji pagaliau nusprendė atverti širdį naujoms pažintims.

Vilniaus senamiesčio kavinės „Senoji studija“ langai buvo užtraukti lengva rudens migla, o viduje skambėjo

Vilniaus priemiestis skendėjo vėlyvo lapkričio migloje, kuri it tirštas pienas apgaubdavo kiekvieną namą ir kiekvieną žmogų. Eglė stovėjo prie lango, stebėdama, kaip gatvės žibintai mirguliuoja drėgname ore, ir jautė tą keistą, dusinantį tuštumą, kuri tapo jos kasdienybe per pastaruosius pusę metų. Jos vyro Tomo nebėra.

Vilniaus priemiestis skendėjo vėlyvo lapkričio migloje, kuri it tirštas pienas apgaubdavo kiekvieną namą