LT

Šiaulių daugiabučio kieme jau antrą savaitę už tvoros stūksojo kaimynų nebaigtas mūrinis priestatas —

Mano vyras išėjo iš namų antradienį, o jau trečiadienį ryte pamačiau įrašą feisbuke. Nuotrauka iš mūsų virtuvės.

Man šešiasdešimt penkeri, gyvenu Kaune, ir visą gyvenimą maniau, kad rūpesčiai dėl vaikų baigsis, kai

— Rūta, tu supranti, kad taip toliau negali tęstis, — pasakė Kastytis žmonai, alkoholiu dezinfekuodamas

Mano patėvis nebuvo piktas žmogus. Na, taip, jis galėjo aprėkti, jei grįždavau vėliau nei sutarta valanda

— Tai tu jį čia atsivedei? Kaip aš iš karto nesusipratau. Nagi, eik čia… Rūta atšoko, kai vyras

Kai mūsų mažylei Emilijai sukako mėnuo, atvažiavo jos promočiutė Aldona. Aštuoniasdešimt dvejų metų moteris

— Vėl pas dukrą? — paklausė. Ne pasidomėdama. Taip, kaip žmonės klausia „vėl lyja“. Aš tik linktelėjau.

— Po kiek kiaušiniai? — Po aštuoniasdešimt centų, dukrele, — atsakė moteris. Jos pirštinės be pirštų

Rūta padėjo servetėlę ant stalo ir dar kartą peržiūrėjo sąrašą svečių. Gimtadienis, keturiasdešimt aštuoneri