LT

Kavos kioskas Vingio parke vadinasi „Vingis“. Aš jame dirbu tris dienas per savaitę, ir nors medinė palangė

Motiejus perskrodė Rotušės salę kaip mėlynas blyksnis. Jis bėgo pro degančias žvakes, pro styginių kvartetą

Aš visada žinojau, kad penktadienį, lygiai šeštą vakaro, šalia užvirs arbatinukas, o aš pažvelgsiu į telefoną.

– Mamyte, o kitą sekmadienį vėl važiuosim pas močiutę stiklainių? Gabija tai ištarė garsiai, stovėdama

Gegužės pradžia, Kaunas. Urte išėjo iš Kauno klinikų su kūdikiu ant krūtinės. Jai buvo dvidešimt dveji

Kai grįžau namo tą antradienį, laiptinėje smirdėjo raugintais kopūstais – kaimynė iš trečio aukšto vėl

Aš ten buvau ne svečias. Aš buvau personalas. Stovėjau prie baro Kauno „Santakos“ viešbučio banketinėje

Aš ne apie meilę noriu papasakoti. Aš apie tai, kaip žmogus pirmą kartą atsikvėpia tik tada, kai kito

Rytą po savo šešiasdešimtmečio atsisėdau virtuvėje prie stalo, ant kurio stovėjo neatkimštas šampanas

Per langą daužė lietus. Rudenį Kačerginėje, ant Nemuno kranto, stovėjo milžiniškas Rolando Karvelio namas.